Vasaros metu viena dažnai diskutuojamų temų buhalterijoje yra darbuotojų atostogos. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausiu niuansus, susijusius su atostogų, taip pat ir šventinių dienų, apskaita: kaip tai įtakoja įmonės veiklą bei darbo užmokesčio skaičiavimą.
Vasaros atostogos ir nedarbo dienos
Atostogos suteikia būtino laiko pailsėti ir pasimėgauti saule tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tuo tarpu šventinės dienos yra skirtos švęsti svarbius įvykius ar tradicines šventes be darbinių rūpesčių. Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrose gamybos ar paslaugų sektoriuose šventinėmis dienomis vis dėlto gali tekti dirbti. Tokiose situacijose yra mokamas dvigubo tarifo darbo užmokestis arba vietoje finansinės kompensacijos darbuotojai gali pasirinkti papildomų atostogų dienų išmokėjimą.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienas darbuotojas turi teisę į atostogas. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Pagal jį, kiekvienas darbuotojas turi teisę į bent 20 darbo dienų metinių atostogų, tačiau tam tikriems darbams gali būti taikomos išimtys. Darbdavys taip pat gali skirti didesnį atostogų kiekį, atsižvelgiant į darbo pobūdį, stažą ar vaikų kiekį.
Atostogų suteikimo teisės ir įsipareigojimai gali būti apibrėžti įmonės darbo sutartyse arba kituose dokumentuose. Vienodai svarbu, kad įmonės laikytųsi teisės aktų reikalavimų, kad būtų išvengta galimų teisinių ginčų ar nenumatytų problemų.
Kaip apskaičiuoti atostoginius?
Vadovaujantis darbo kodekso nuostatomis, atostoginių dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Kitaip tariant, atostoginių išmokėjimas turi atitikti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Norint tinkamai apskaičiuoti darbo užmokesčio išmokėjimą atostogų metu, labai svarbu atsižvelgti ir įvertinti skirtingus darbo užmokesčio faktorius. Tai apima ne tik patį atostoginį atlygį, bet ir kitas dalis, tokias kaip premijos ir pašalpos. Svarbu, kad darbuotojai gautų teisingą ir laiku apskaičiuotą darbo užmokestį, kad būtų išvengta galimų nesutarimų su personalu ar mokesčių inspekcija. Dažniausiai darbuotojo prašymu atostoginiai yra išmokami kartu su sekančiu atlyginimu. Neturint darbuotojo sutikimu, atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki darbuotojo atostogų pradžios.
Skirtinga šventinių dienų įtaka įmonėms
Šventinės dienos gali turėti labai reikšmingą įtaką verslui. Per šventines dienas kai kurios įmonės gali patirti didesnį produkcijos ar paslaugų paklausos augimą, o tai gali pareikalauti papildomų darbuotojų ir taip pat gerokai išauginti išlaidas. Kita vertus, kai kurios įmonės gali turėti mažesnį veiklos krūvį ir turi planuoti veiklą ar poilsį atsižvelgdamos į tai; galiausiai, daugumai – tai savaime suprantamos nedarbo dienos.
Jei turite konkrečių klausimų šiomis temomis, kreipkitės į Riihos komandą, papasakokite trumpai apie savo verslą ir suteiksime jums nemokamą konsultaciją.
Papildomos naudingos nuorodos:
https://www.lbaa.lt/atostoginiu-skaiciavimo-principai/ – Atostoginių skaičiavimo principai;
https://www.kalendorius.today/nedarbo-dienos/2023 – Nedarbo dienų kalendorius, 2023.